2019-07-10
2019-07-09
2019-06-15
Sapiegų parkas ir aš
>>
22:02
>>
liūdnai,
molotovai,
Sapiegų parkas,
veidopalmė
Sapiegų parke, prie Antakalnio seniūnijos, Antakalnio g.17, vakar atidaryta fotografijų paroda „SAPIEGŲ PARKAS IR AŠ“ – fb.com/events/334234090585486/
Na ir kas, kad atidaryta, pasakysite jūs, šimtai tų parodų dabar visokių vyksta, ko man ten eiti, gūžtelėsite pečiais. Ogi tas, kad Vilniaus valdžia – taip taip, ta pati, kurią ką tik entuziastingai išsirinkome – planuoja iškirsti 200 medžių, nes yra patvirtinti planai atkurti barokinį Sapiegų parką. Norint kažką atkurti, reikia žinoti, kaip tasai dalykas atrodė. Mokslininkai sako, jog jokių patikimų istorinių duomenų, kaip šis parkas atrodė XVII a., nėra. Todėl antakalniečiai, išgirdę apie tokius planus, atsiuntė įsimintinų fotografijų iš šio unikalaus Vilniaus kampelio kasdieninio gyvenimo. Tose fotografijose tarp medžių ir lapų žaidžiantys vaikai, vilniečiai smagiai ir ramiai leidžiantys laiką. Šiandienos Sapiegų parkas, kurio augmenija formavosi dešimtmečiais – tai visų vilniečių turtas.
Kodėl tik dabar sugalvojau apie tai parašyti? Ogi todėl, kad tik šiandien pirmą kartą apsilankiau Sapiegų parke ir savo akimis pamačiau tuos ketinamus kirsti medžius. O iki šiandienos tai galvojau maždaug taip: na, matau ten kažkur feisbukuose kažkokius ginčus dėl Sapiegų parko, na, rėkaloja sau kažkokie medžių apkabintojai ir žvakelių degaliotojai, kurie tikriausiai apie medžius nieko neišmano, kad tik parėkti, o va štai rūpestingasai Povilas Poderskis ir net pats Vilniaus meras Remigijus Šimašius stengiasi išaiškinti nesuprantantiems, kas čia viskas iš tikrųjų tai juk yra visai kūl: yra neginčytinųjų specialistų parengtas detalusis planas, pagal kurį iškirsim menkaverčius medžius ir pasodinsim a lia barokinių klombų gėlynėlį, o aplink dar apsodinsim brangiom ir vertingom vazoninėm šiltnaminėm liepom and shit, žinokit, bus ten visokie fontanai, balionėliai, cukrinės vatos į valias, ir pagaliau bendruomenės dvasia atsikvėps iš naujo virš savo laimės dar nesuvokiančių miestelėnų galvų ir nuskris į žydrą tolį tartum paukštė.
Ir kai važiavau į Sapiegų parką, tai ir tikėjausi pagaliau savo akimis pamatyti tuos menkaverčius uosialapius klevus, dar gal kokias Chruščiovo laikais komjaunuolių subotnikų metu sodintas šlykštumingas tuopas ar panašaus tipo košmaraičius.
OU. MAI. GAD. Apėjęs visą prieštankinę EIKOS tvorą buvau visiškai ir galutinai apšąlęs: prie pačių geriausių norų ten nu niekaip nerasi ne tik 200, bet ir 20 medžių, kuriuos verkiant reikėtų kirsti, kokie planai dėl ateities ten bebūtų.
Aš šiaip savo nuomonę reiškiu tikrai labai retai, ir jei jau reiškiu, tai apie tuos dalykus, kuriuos tikrai kažkiek išmanau. Tai mano nuomonė tokia: valdžia žmonėms knisa protą tam, kad apknistų, gal ir didesnių tikslų turi, tik tie didesni ne visiems.
Ką siūlau, kad jau toks gudrus? Pateikiu jums tris paprastus kriterijus, dėl kurių reikėtų verkiant kirsti mieste augantį medį, jei tas medis atitinka bent vieną iš jų. Esu diplomuotas miškininkas, kaip ne kaip, tai va tie kriterijai:
1. Jei medis yra labai sergantis arba nudžiūvęs, arba yra labai senas, išpuvusiu kamienu ar pažeistomis šakomis, todėl audros metu dėl to gali lūžti, virsti ir kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.
2. Jei medis yra projektuojamų valstybinės (tarptautinės, tarpgalaktinės) reikšmės statybų vietoje, ir jo perkelti į kitą vietą techniškai neįmanoma, todėl tenka jį nukirsti, jei už tai balsavo 70 proc. referendume dėl to medžio nukirtimo dalyvavusių balsavimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių, arba jei akivaizdu, kad tikrai tikrai reikia (pvz. išdygo iš sėklos berželis Gedimino piles bokšte ir jo niekas nekirto tol, kol pradėjo mūras trupėti).
3. Medis yra uosialapis klevas (Acer negundo) – tai invazinė rūšis, stelbianti vietines medžių rūšis.
1. Jei medis yra labai sergantis arba nudžiūvęs, arba yra labai senas, išpuvusiu kamienu ar pažeistomis šakomis, todėl audros metu dėl to gali lūžti, virsti ir kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.
2. Jei medis yra projektuojamų valstybinės (tarptautinės, tarpgalaktinės) reikšmės statybų vietoje, ir jo perkelti į kitą vietą techniškai neįmanoma, todėl tenka jį nukirsti, jei už tai balsavo 70 proc. referendume dėl to medžio nukirtimo dalyvavusių balsavimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių, arba jei akivaizdu, kad tikrai tikrai reikia (pvz. išdygo iš sėklos berželis Gedimino piles bokšte ir jo niekas nekirto tol, kol pradėjo mūras trupėti).
3. Medis yra uosialapis klevas (Acer negundo) – tai invazinė rūšis, stelbianti vietines medžių rūšis.
Mano kategoriška nuomone, visokie kiti bandymai pateisinti medžių kirtimą yra ne kas kita kaip įžūlus proto krušimas ir bandymas žmones laikyti durnesniais už save. Aš čia visai nenoriu būti nei mandagus nei nieko, nes čia akivaizdus bulšitas tokie ketinimai.
Jei jau tvorą aptvėrėt, tai tegul būna ji tol, kol pastatysite suolelius, šiukšliadėžes, vaikų žaidimų aikšteles, įrengsite apšvietimą ir nutiesite lygius takelius mamytėms ir tėveliams, kad jie galėtų ramiai, nedardėdami vežioti vežimėlius su miegančiais kūdikiais – Vilniaus piliečiais.
Ačiū už dėmesį. Laukiu atnaujinto Sapiegų parko su esamais medžiais
Ačiū už dėmesį. Laukiu atnaujinto Sapiegų parko su esamais medžiais
2019-06-14
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)