Tempia asiliukas į kalną vežimą su mėšlu, iš tikrųjų tai net ne su mėšlu, o su autentiškais rinktiniais šūdais.
Tie šūdai taip žiauriai smirda, kad tam asiliukui net nėra kuo kvėpuoti. Bet jis vis tiek įnirtingai tempia tą vežimą į kalną visas šnopuodamas ir prakaituodamas, kaip koks asilas.
Pro šalį bėga lapė.
„Nu bet tai asile tu asile, gal jau mesk tą smirdantį vežimą, kol dar neapsivėmei, juk uždusi, tai paskui dar ir padvėsi.“
„Neaiškink čia man, ryža, ką man daryti, o gal čia toks mano čelendžas, nu tipo iššūkis. Supratai?“
